Problema: dalis darbuotojų ateina į darbą pagirioti
Neblaivūs darbuotojai darbo vietoje kelia nemažų problemų darbdaviams, dėl mažėjančios darbo kokybės, darbuotojo darbo našumo, kylančių socialinių ir vadybinių problemų, padidėjusios nelaimingų atsitikimų ir mirčių darbe rizikos. Siekiant nustatyti neblaivius darbuotojus darbo vietose yra naudojami skirtingi būdai nuo tiesioginių stebėjimų, visuomenės apklausų (kuomet pats žmogus pildydamas anketą pasisako, kad atėjo į darbą būdamas neblaivus) iki blaivumo patikrų ar neurologinių, laboratorinių tyrimų analizių.
Tyrimai liudija, kad neblaivumas darbo vietoje yra didelė problema. Todėl tiek politikai, tiek darbdaviai, tiek patys dirbantieji turi ieškoti šios problemos sprendinių. Tarptautinė darbo organizacija saugumui jautriose industrijose (transportas, chemija ir pan.) rekomenduoja blaivumo patikras. Lietuvos įstatymuose yra nustatyta administracinė atsakomybė darbdaviui, jei pastarasis nenušalina nuo darbo neblaivaus darbuotojo, o darbuotojui – atsakomybė, jei jis neblaivus. Didesnis dėmesys yra sutelktas į transporto sektorių, ten blaivumo patikros atliekamos jau ilgą laiką. Deja išsamių duomenų apie neblaivių (pagiringų) darbuotojų atėjimą į darbą bei alkoholio vartojimą darbe Lietuvoje nėra.
2014 m. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, alkoholinių gėrimų darbovietėse visiškai nevartoja 55 proc. dirbančiųjų. Bent kartą per paskutinius 12 mėn. alkoholį darbe vartojo 15 proc., o bent kartą apsvaigę į darbą atėjo 6 proc. darbuotojų. 43 proc. šios apklausos dalyvių nurodė, kad jų darbo vietoje yra priimtina vartoti alkoholinius gėrimus ypatingomis progomis (per gimtadienius, naujuosius metus ir kt.), iš kurių kas antram darbuotojui darbdavys tai daryti leidžia.
Nauji duomenų apie neblaivius asmenis darbo vietoje šaltiniai
Bendrai, visų Lietuvos dirbančiųjų mastu naujesnių visuomenės apklausomis surinktų duomenų neturime. Tačiau gana daug informacijos ir duomenų šia tema galima pasitelkti iš šiuo metu sparčiai įvairiuose ekonomikos ir verslo segmentuose diegiamų inovatyvių darbuotojų blaivumo patikros priemonių ir sistemų.
Viena tokių sistemų yra VGTU mokslininkų ir UAB „Inovatyvių procesų sprendimai“ specialistų sukurta biometrinė blaivumo patikros sistema dirbkblaivus.lt. Ši blaivumo patikros sistema veikia automatizuotai, patikrinimas trunka 9 sekundžių, kurių metu darbuotojas pučia į šiaudelį, tuo pat metu skanuojamas ir atpažįstamas jo veidas, ir duomenys keliauja į duomenų bazę. Jeigu darbuotojas neblaivus – darbdavys gauna apie tai pranešimą žinute ir gali imtis atitinkamų priemonių. Kasdien sistemoje yra atliekama apie 25 000 testų.
Remdamiesi šios sistemos kaupiama centralizuota duomenų baze, kurioje užfiksuoti paskutinių 6 mėnesių blaivumo patikros rezultatai, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto, Viešojo administravimo katedros darbuotojai dr. Ilona Tamutienė ir dr. Daumantas Stumbrys įvairiais pjūviais išanalizavo 731 174 atvejų duomenų failą.
VDU mokslininkų atlikta analizė rodo, kad iš visų tikrintų darbuotojų 0,33 proc atėjo į darbą neblaivūs.Dažniausiai tai labai lengvas girtumas, vidutiniškai – 0,37 promilės, tačiau buvo atvejų, kai darbuotojas ateina į darbą ir esant labai sunkiam 3 promilių girtumui. Įmonėse, kuriose atliekama neblaivumo patikra, apsvaigusių darbuotojų dalis yra santykinai maža, o vidutinis girtumo laipsnis – mažas.Taigi galima daryti prielaidą, kad blaivumo patikra veikia kaip prevencinė priemonė.Šią prielaidą patvirtina ir neblaivumo pasiskirstymas pagal atskirus ūkio sektorius.
Kurių sektorių darbuotojai dažniau ateina į darbą nespėję išsiblaivyti?
Rezultatai atskleidė, kad rečiausiai į darbą neblaivūs atvyksta transporto sektoriaus darbuotojai. Nors viešojoje erdvėje dažniau atkreipiamas dėmesys į transporto ir statybų sektorius, tačiau blaivumo patikros rezultatai atskleidė, kad žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriaus darbuotojai į darbą ateina neblaivūs net 5 kartus dažniau.Apdirbamosios gamybos, profesinės, mokslinės ir techninės veiklos – 4 kartus, administravimo ir aptarnavimo – 3,5, statybos -3 kartus , o apgyvendinimo ir maitinimo sektoriaus – 2 kartus daugiau (žiūrėti 1 pav.). Transporto sektoriaus mažiausią neblaivumo paplitimo rodiklį paaiškintų dvigubas testavimas, t. y. jau gana ilgai vykdomos atsitiktinės kelių policijos vairuotojų patikros. Prie to prisideda ir visuomenės sąmonės kėlimo veikla, tokia kaip „Stop karui keliuose“ ir panašios. O sektoriai, kuriuose blaivumo patikros neturi gilių tradicijų, situacija yra žymiai prastesnė.
Daugiausia nespėjusių išsiblaivyti po savaitgalių ir švenčių dienų
Maždaug trečdalis alkoholį vartojančių asmenų jį vartoja žalingai, t.y. iki prisigėrimo. Šią problemą dar kartą patvirtina ir blaivumo patikros rezultatai. Analizė parodė, kad neblaivūs darbuotojai į darbą dažniausia ateina pirmadieniais (žiūrėti 2 pav.).
Pirmadieniais neblaivių darbuotojų užfiksuojama beveik du kartus daugiau nei kitomis savaitės dienomis. Tokia situacija parodo, kad darbuotojai savaitgaliais išgeria per didelius kiekius ir, akivaizdu, kad alkoholio vartojimas užsitęsia per ilgai. Į šiuos rodiklius dėmesį turėtų atkreipti ir darbdaviai, ir darbuotojai. Darbuotojai turėtų suprasti, kad alkoholio vartojimas dideliais kiekiais ir iki išnaktų yra nesaugus ne tik jų sveikatos, bet ir žalos darbdaviui, produktyvumo darbo vietoje atžvilgiais.
Ar blaivumo patikros yra veiksmingos sprendžiant neblaivumo darbe problemą?
Atlikus literatūros analizę išryškėjo kelios mokslininkų nuomonės apie blaivumo patikros kaip prevencinės priemonės veiksmingumą. Teigiama, kad blaivumo patikros gali būti veiksmingos (kaip rodo ir transporto sektoriaus rodikliai Lietuvoje), tačiau tik organizacijos lygmenyje. Teigiama, kad tik blaivumo patikros visuomenės lygiu nėra veiksmingas alkoholio vartojimo mažinimo būdas, nes darbuotojai, kurie linkę nespręsti šios problemos, išeina iš darbo ir susiranda darbovietę, kurioje blaivumo patikros neatliekamos. Todėl visuomenės lygmenyje problema išlieka nepakitusi.
Yra autorių, teigiančių, kad darbovietėse, įsidiegusiose blaivumo patikros sistemas, išauga neatvykimo į darbą skaičiai (dėl mediciniškai pristatytų pažymų ir nepateisinamų pravaikštų). Šios įžvalgos patvirtina, kad nuolatinės patikros yra veiksminga prevencinė priemonė atgrasanti eiti į darbą neblaiviam (ar pagiringam). Kita vertus, teigiama, kad įmonės, kurios įdiegia blaivumo patikras, kelia savo prestižą, viešai deklaruodamos savo saugumo ir socialinės atsakomybės politiką. Greta to, jos įgyja galimybę suformuoti nuo alkoholio nepriklausomų darbuotojų kolektyvą, atveria galimybę darbuotojams laiku pastebėti asmenines alkoholio vartojimo problemas ir jas spręsti.
